Alberto Vanolo „Autistiškas miestas”

Stebėdamas, kaip sūnų veikia sensoriniai dirgikliai, šviesos ir garsai, Alberto Vanolo permąsto pačią miesto prigimtį ir pabrėžia, kad negalios tema pirmiausia yra socialinio teisingumo tema, o autizmas, kaip viena iš žmogiškosios būklės formų, gali padėti ieškoti naujų sugyvenimo mieste būdų. Todėl būdvardis „autistiškas“, priešingai nei įprasta, čia yra teigiamas, įtraukus ir empatiškas, o autistiškas miestas – tai miestas, atmetantis segregacines erdves ir kviečiantis grįžti prie bendruomeniškumo. Knyga ne tik autoetnografiška, bet ir turi aiškų politinį siekį: skatinti pergalvoti santykį su kitoniškumu viešosiose erdvėse, atsisakyti diskriminuojančių kategorijų ir reikalauti teisės į teisingą miestą visiems.