Klaudijus Driskius „Arti Sartų“

155 psl. | 300×330 | © 2007 | ISBN: 978-9955-656-39-5
Albumą sudarė Vytautas Ališauskas

Šios knygos fotografijos radosi 1984-2007 metais. Šiame albume – Aukštaitijos kaimo žmonių fotografijos, jų gyvenimo istorijos. Tai savotiškos šio krašto istorijos ar bent vienos epochos epilogas.

 15.99

Add to wishlist
Kategorijos: , Žymos: , ,

„Ši knyga nėra įprasta fotomeninko sėkmės akimirkų rinktinė. Tai nėra ir fotografijų ciklas, nors vidinė, natūrali jų vienybė nesunkiai pajuntama. […] Tai savotiškos šio krašto istorijos ar bent vienos epochos epilogas. Šios knygos fotografijos radosi 1984-2007 metais. […]“ (albumo sudarytojas Vytautas Ališauskas)

„Kam rūpi paprasto žmogaus gyvenimas, juolab tokiame užkampyje – Aukštaitijos pakrašty? Niekam, kol kas nors nebaksteli pirštu – pažiūrėk atidžiau, kaip skleidžiasi tikroji, neišgryninta, nerafinuota, nesumeluota kasdiena. Nuo aušros iki sutemų, nuo tvarto iki vietinės krautuvės prekystalio. Kaskart grįždamas fotografas vis „nutraukdavo“ savo gentainius, patiklius ir neįtariančius, kad jie atviraus ne tik vienam gerai pažįstamam, savam Klaudijui, o visai Lietuvai. Negana to, atviraus net tada, kai galbūt nebeliks nugyventų sodybų, nuvažinėtų vieškelių, net jų kapų, kai kažin kas atsivertęs knygą pasakys: jie gyveno arti Sartų.“ (fotografijos istorikė Margarita Matulytė)

„Kaimas Klaudijaus Driskiaus fotografijose nebūtinai toks, kuriame kiekvienas norėtų gyventi. Keistas – toks apibūdinimas labiausiai tinka šio kaimo ar miestelio žmonėms, jų nuotaikoms, įvykiams. Tai keistumas, kuris šiek tiek gąsdina. Keistumas, kurį savyje atpažįsti, bet niekada nenori pripažinti. Tai dvigubas keistumas, gimdantis ironišką distanciją, ne tik objekto, bet ir savęs paties atžvilgiu. Tokia pozicija leidžia būti ironiškam be pagiežos ir atsiribojimo. Lygiai toks – dvigubas – Driskiaus santykis su fotografijos tradicija. Ironija ir distancija jį išskiria iš jau prieškaryje pradėtos formuoti kaimo vaizduosenos.“ (albumo sudarytojas Vytautas Ališauskas)

„Klaudijaus Driskiaus albumas, suaustas iš tradicinių didžiosios šeimos, seserystės, brolystės, motinystės, tėvystės, jaunystės ir senatvės statusų bei dabarties kaitos ir netikrumo sukuria bendruomeninio solidarumo audinį, vadintiną Sartų kultūra. Tos kultūros pusiausvyrą atspindi socialinės atminties klodų atodangos, kurias autorius pakylėja iki globaliai palyginamų vertybių: Dievas, laisvė, tėvynė, tėvų namai… Driskius kultūrą regi unikaliai – jos pačios žmonių akimis. Tai itin svarbu vizualinei antropologijai.“ (antropologas Vytis Čiubrinskas)

„Grįžimas prie gyvenimo fotografijos. Būtent žmogus, jo veidas čia svarbiausia. Nors pirmoji fotografija daryta 1984 m., o paskutinioji – 2007 m., laiko, metų suvokimo ženklai ištrinti, tik kai kur galima atpažinti laikotarpio simbolius. Nespalvotos fotografijos paklaidina tarsi iš tiesų užstrigusiame laike.“ (fotomenininkas Antanas Sutkus)