Kęstutis Skrupskelis „Ateities draugai. Ateitininkų istorija (iki 1940 m.)“

798 psl. | 180×250 | © 2010 | ISBN: 978-609-95059-2-3

Gerokai supaprastinant galima teigti, kad XX a. pradžioje mūsų inteligentams buvo matyti tik du keliai: arba išlikti katalikais ir tapti lenkais, arba išlikti lietuviais ir tapti laisvamaniais. Ir dauguma pasauliečių inteligentų pasirinko antrąjį kelią. Ateitininkų reikšmė ta, kad jie sukūrė trečią galimybę: lavintis, išliekant kartu ir kataliku, ir lietuviu.

8.99

Add to wishlist

Kęstutis Skrupskelis (angliškai pasirašo Ignas K.) gimė Kaune, filosofijos istorikas, dėstė filosofiją Pietų Karolinos universitete (JAV) ir Vytauto Didžiojo universitete, šiuo metu profesorius emeritas. Akademinė specialybė – Amerikos filosofijos istorija ir filosofinių tekstų tyrinėjimas bei redagavimas. Ilgus metus rengė vieno žymiausių amerikiečių filosofų Williamo Jameso tekstus. Domisi prieškario Lietuvos intelektiniu gyvenimu bei spaudos istorija ir yra paskelbęs atskirų publikacijų (Vaikų žaidimas: „Dvidešimto amžiaus” karikatūros, 2008) ir straipsnių Naujajame Židinyje-Aiduose, Kultūros baruose, Į laisvę ir kitur.

„Mūsų pirmojo atgimimo uždavinys – laimėti savąjį kraštą, kuriame visais atžvilgiais buvome nustumti į paribius. Nors dirbo ir kūrė įvairiausių pažiūrų žmonės, kunigai ir laisvamaniai, krikščionys demokratai ir tautininkai, socialistai ir kiti, ateitininkų vaidmuo – išskirtinai svarus. Žinoma, nuopelnas ne vienų ateitininkų. Tačiau be jų katalikiškame krašte nebūtume galėję įsitvirtinti. Gerokai supaprastinant galima teigti, kad XX a. pradžioje mūsų inteligentams buvo matyti tik du keliai: arba išlikti katalikais ir tapti lenkais, arba išlikti lietuviais ir tapti laisvamaniais. Ir dauguma pasauliečių inteligentų pasirinko antrąjį kelią. Ateitininkų reikšmė ta, kad jie sukūrė trečią galimybę: lavintis, išliekant kartu ir kataliku, ir lietuviu.“ (Iš „Pratarmės“)