Platono laiškai – vieni mįslingiausių filosofijos istorijos tekstų. Juose sausti asmeniniai patyrimai ir teoriniai apmąstymai, atsakas į politinius iššūkius siejasi su filosofinėmis įžvalgomis. Antrasis laiškas, Platono vardu sukurtas jo sekėjų, atspindi antikinę Platono asmens, jo santykių su Sokratu, jo kūrybos sampratą. Septintasis laiškas – svarus filosofinis tekstas, vertas geriausių Platono dialogų draugės.
„Štai ką turiu pasakyti apie visus, kurie jau parašė ar dar parašys, ir kurie teigia, jog žino apie tuos dalykus, kurių aš mokau, kadangi pasiklasusė manęs, ar kitų, ar tuos dalykus patys atrado: mano nuomone, jie apie šį reikalą nieko nesupranta. Apie šiuos dalykus nėra ir niekada nebus jokio mano rašto: tai niekaip negali būti išsakyta kaip kiti mokslai, bet nuolat ilgai būnant kartu ir kartu gyvenant vardan paties dalyko, staiga kaip šviesa, suspindusi nuo įsižiebusios liepsnos, atsiranda sieloje ir maitinasi pačiu savimi.“ (Platonas)