1930 m. Johnas Maynardas Keynesas spėjo, kad iki šimtmečio pabaigos technologijos jau bus pakankamai pažengusios, kad tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija ar Jungtinės Valstijos būtų įvesta penkiolikos valandų darbo savaitė. Yra daugybė argumentų, leidžiančių manyti, kad jis neklydo. Technologine prasme mes esame visai pajėgūs tą padaryti. Ir vis dėlto tai neįvyko. Vietoj to technologijos pasitelktos ieškant būdų, kaip priversti mus visus dirbti dar daugiau. Tam reikėjo sukurti darbus, kurie iš esmės būtų beprasmiai. Didžiulės masės žmonių, ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje, praleidžia ištisas karjeras vykdydami užduotis, kurios, giliu jų įsitikinimu, iš tikrųjų yra nereikalingos. Būtent šiuos darbus ir siūlau vadinti „šūdmalos darbais“.
David Graeber
Knyga žiniasklaidoje
LRT Knygų apžvalga su Jolanta Kryževičiene
LRT Homo cultus „Istoriko teritorija“ Šūdmalos darbų teorija
GPB ŠŪDMALOS DARBAI: KAIP PASIPIKTINIMŲ PUSIAUSVYRA PALAIKO POLITINĘ KULTŪRĄ
LRT Ką man skaityti? Darbo beprasmybė arba „Šūdmalos darbų teorija“
Bernardinai Apie šūdmalimo darbų fenomeną
