Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę.
Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Staiga Tara nebėra viena. Kartu jiedu turi iš naujo mokytis, ką reiškia dalytis tikrove su kitu žmogumi, nors pasaulis aplinkui ir byra. Henris netiki, kad laikas pats atsistatys, bet jo buvimas viską keičia. Jei jie – du, galbūt yra ir daugiau?
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti Apie tūrio apskaičiavimą trečioji knyga kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę.
„Nepaliaujantis stulbinti gilių klausimų apie kalbą, žmogiškąjį ryšį ir laiką tyrinėjimas.“ – The New Yorker
Knygos leidybą parėmė Danijos menų fondas ir Lietuvos kultūros taryba.
