XX amžiaus antroje pusėje Vorobjovas buvo tapęs beveik legendiniu autoriumi. Minint garsiojo lietuvių menininko mirties šimtmetį, Vorobjovas prabyla lietuviškai.
„M. K. Čiurlionis: Lietuvių tapytojas ir muzikas“ – pirma Lietuvoje parašyta mokslinė studija (išleista 1938 m.) apie šį daugeriopo talento menininką. Kai kuriais aspektais ji ligi šiol nepralenkta.
Autoriui būdingas intelekto ir aiškios minties derinys, lemiantis teksto skaidrumą, daugeliui rašančių ar kalbančių dailės istorijos temomis ir šiandien galėtų tapti nepralenkiamu pavyzdžiu.
Anot šios studijos autoriaus, „Lietuvių valstiečių sūnus Čiurlionis priklausė tautai, per daugelį šimtmečių išlaikiusiai gryną ir gyvą savo pirmapradiškumą. Ypač kaimas nepasidavė svetimų kultūrų įtakai ir išsaugojo savo dvasios paveldą. Taip lietuviams būdingas pirmykštis mistinis artumo gamtai jausmas pasiekė XX a. ir Čiurlionio kūriniuose įgijo spontanišką sklaidą.
Čiurlionio nesaisto jokia programinė meno pakraipa, tačiau nepaprastai, visiškai savarankiškai jis atstovauja tam „modernui“, kurio radikalus idealizmas amžių sandūroje užkariavo visas kūrybos sritis ir kaip pasaulėžiūra nulėmė to laikotarpio meninės formos pajautą“.