Miriam Van hee (g. 1952 m.) – vienas reikšmingiausių šiandieninės flamų poezijos balsų. Debiutavo 1978 m. eilėraščiais apie ilgesį, melancholiją ir vienatvę. Buvo nepatenkinta, kad kritikai ją priskyrė neoromantikams, dominuojančiai ano meto flamų poezijos tėkmei. Miriam Van hee yra slavistė, dirba dėstytoja Antverpeno vertėjų mokykloje. Yra vertusi O. Mandelštamo, A. Achmatovos ir kitų autorių poezijos.
Miriam Van hee nevengia realistinių temų, ir jos poezija nėra bėgimas nuo tikrovės. Jos stilius atsargus ir artimas šnekamajai kalbai. Poetė mėgina rasti santarvę su pasauliu, kliaudamasi savo artimąja aplinka. Skaitytojas jos pasaulyje tariasi esąs saugus, tačiau ši iliuzija dažnai esti ūmiai sugriaunama. Šeštasis poetės eilėraščių rinkinys „Achter de bergen“ („Anapus kalnų“, 1996) buvo apdovanotas 1998 m. Flamų kultūros premija. Rinkinyje „De bramenpluk“ („Gervuogių skynimas“, 2002) pateikiami eilėraščiai kelionių, gamtos, meno ir meilės temomis.